Paprastai tai yra kūno dažymas, o ne paviršiaus dažymas. Todėl, nepaisant dažiklio, spalvos pastos ar pagrindinio mišinio naudojimo PVC dažymui, būtina sąlyga, kad jis turi būti išlydytas, kad neorganinis pigmentas suteiktų galimybę dažiklį tolygiai pasiskirstyti lydinyje. Tačiau esant tokioms apdorojimo sąlygoms, neorganinis pigmento dažiklis gali patirti cheminių ar spalvos pokyčių.
Jei kai kurie azo pigmentai turi silpną atsparumą karščiui, jie suskaidys į atitinkamą fenolio ir spalvos pagrindą, sukeldami atspalvį. Kaip ir kai kurie azo benzidino geltonos ir benzidino oranžinės spalvos pigmentai, chroma žymiai sumažėja. Antra, kai kurie dažiklio komponentai gali skatinti PVC dervos skaidymąsi, pavyzdžiui, geležies jonai ir cinko jonai yra skaidymo reakcijų katalizatoriai.
Todėl neorganiniams pigmentams naudojant geležies oksido pigmentus arba cinko oksidą, cinko sulfidą ir baltus litopono pagrindo pigmentus, sumažės skilimo produktų poveikis. Viena vertus, dažikliai išnyks, kita vertus, bus skatinamas degradavimas. Pavyzdžiui, ultramarino (mėlynos ir violetinės) pigmentai turi silpną atsparumą rūgščiai, todėl neorganinių pigmentų dažymo proceso metu jie sąveikaus su vandenilio chloridu, atsirandančiu skaidant, prarastų deramą spalvą ir dažymo galią.